„Kuršių nerija yra tokia neįprasta, jog ją, lygiai taip, kaip Ispaniją ar Italiją, yra privalu aplankyti, jei nesinori praleisti gražaus vaizdo sielai.“

~ Wilhelm von Humboldt

Šis siauras, beveik 100 km besidriekiantis pusiasalis telpa tarp marių ir jūros. Miškai, smėlio kopos ir mažos viržių pievelės čia kuria ypatingą kraštovaizdį. Čia susipina du skirtingi pasauliai. Vienoje pusėje – ramesnis vanduo, atspindintis dangų kaip veidrodis, kitoje – atvira jūra, kur bangos ošia savo ritmu. Kai nuotaika keičiasi, pakanka pasukti kitu keliu, ir ši vieta atsako tuo, ko labiausia tuo metu reikia: tylos, erdvės ar judesio.

Saulės laikrodis Nidoje ant Didžiosios kopos
Saulės laikrodis Nidoje ant Didžiosios kopos

Kuršių nerija

Nuo 2000 m. Kuršių nerija yra UNESCO Pasaulio paveldo vietovė. Laikas, žmonių veikla ir vėjas čia veikia drauge ir palieka savo laikinus pėdsakus smėlyje.

Itališkas vaizdelis nuo Thommo Manno namelio
Itališkas vaizdelis nuo Thommo Manno namelio

Šalia Thomo Manno namelio Nida atsiskleidžia taip, kaip ją matė menininkai: Kuršių marios lyg akvarelė, o žvejų pakrantė – lyg tylus istorijos paraštės užrašas.

Vaizdas į Parnidžio kopą Nidoje
Vaizdas į Parnidžio kopą Nidoje

Kūryba Nidoje

UNESCO paveldas

Tarp smėlio kopų ir Baltijos bangų atsiveria ilgi ir tylūs Kuršių nerijos paplūdimiai. Užsuk į mūsų mediateką, persikelk čia akimis ir pajausk šio krašto nuotaiką.

Gintaro žvejas Baltijos jūroje
Gintaro žvejas Baltijos jūroje

Po audrų Baltijos jūros pakrantėje dumbliai ir nuolaužos neretai atneša „Baltijos auksą“ – gintarą. Gintaro žvejai iki šiol brenda į bangas ir perduoda savo amato paslaptis iš kartos į kartą.

Baltijos jūra Kuršių Nerijoje
Baltijos jūra Kuršių Nerijoje

Baltijos auksas

Lietuvos pajūris

Kuršių nerijos pavadinimas siejamas su senovės baltų gentimi, gyvenusia Baltijos jūros pakrantėse. Kuršiai burvaltes statydavo patys, o jų tradiciniai žvejybos laivai mariose vadinami kurėnais.

Kurėnas "Kuršis" nuo kranto
Kurėnas "Kuršis" nuo kranto

Kurėnas - daugiau nei marių burvaltė